Kaip ir kiekvienas organizmas, taip ir grupė - vystosi, bresta, auga. Grupinė psichoterapija ir yra vieta žmonėms augti kalbantis įvairiomis temomis, patiriant įvairias, taip pat ir nemalonias situacijas, sprendžiant iškilusias santykių problemas, tyrinėjant tiek savo, tiek kitų emocijas. Grupinėje terapijoje nėra vieta vertinti, pamokslauti ar bandyti kitus įtikinti savo tiesa, ar atvirkščiai - gauti "teisingų", o dar geriau psichoterapeuto patarimų, kaip gyventi. Grupėje mokomasi ieškoti individualių savo gyvenimo problemų sprendimų ne keičiant savo aplinkos žmones, o pažįstant ar keičiant save - grupėje savotiškai repetuojama prieš išeinant į gyvenimą. Nemažas dėmesys skiriamas emocijų pažinimui ir harmoningai emocijų sąveikai su racionaliuoju protu, tą galima įvardinti kaip sąmoningumo skatinimą.
Taigi grupinė terapija yra ganėtinai sudėtingas ir dažniausiai nelabai suprantamas gydymo metodas, nepaisant to - vis tiek veikia :).

Skiriamas laikas priklauso nuo grupės tipo ir jūsų tikslų pobūdžio bei apimties. Trumpalaikės grupės, skirtos konkrečioms problemoms spręsti, gali trukti nuo 4 iki 20 sesijų. Kai kurios grupės yra neribotos laiko trukmės. Grupės narys dirba savo tempu ir baigia grupinę terapiją, kai pasiekia savo tikslus. Pasikalbėkite su savo terapeutu, kiek laiko jums gali reikėti lankyti grupinę terapiją.

Grupinė terapija gali būti naudinga įvairaus amžiaus, seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės ir rasės, kultūrinės ir etninės kilmės žmonėms, kurie nori pagalbos sprendžiant konkrečias problemas, tokias kaip depresija, nerimas, sunkios medicininės ligos, netektys, priklausomybės sutrikimai ar elgesio iššūkiai. Be to, psichoterapijos grupė gali būti naudinga tiems, kurie siekia tobulėti, nes sudaro saugią aplinką mokytis ir augti.

Paramos, savipagalbos grupės padeda žmonėms susidoroti su savo problemomis, jose žmonės gali išsikalbėti, pakalbėti su panašias problemas išgyvenančiais žmonėmis. Grupinė psichoterapija papildomai suteikia galimybę keistis bei augti asmeniškai. Grupinė terapija orientuota į santykius, labiau į sunkumus, susijusius su santykių problemomis. O paramos ar savipagalbos grupės padeda žmonėms susidoroti su sudėtingomis situacijomis, tačiau dažniausiai yra skirtos palengvinti simptomus, o ne spręsti pagrindines problemų priežastis. Tokiose paramos grupėse ne visada dalyvauja specialistas.

Taip, grupinė terapija gali būti naudojama kaip pagrindinis gydymo metodas. Bet taip pat gali būti derinyje su kitais gydymo metodais, pvz. su individualia psichoterapija ar medikamentine terapija.
Bet metodai skirtingi, vieniems labiau rekomenduojama grupinė terapija, kitiems - medikamentinis gydymas, tai yra labai individualu, dėl to turėtumėte pasitarti su savo psichoterapeutu ar gydytoju.

Terapeuto pareiga yra įvertinti kiekvieną asmenį prieš sudarant grupę. Paprastai terapinėje grupėje yra įvairių žmonių, kurie gali tam tikra prasme mokytis vieni iš kitų. Nors kai kurie grupės nariai susidurs su panašiomis aplinkybėmis kaip ir jūs, nebūtina, kad visi susidurtų su ta pačia problema. Tiesą sakant, skirtingų jėgų ir sunkumų turintys žmonės dažnai gali geriausiai padėti vieni kitiems. Taigi šiuo atžvilgiu žmonių požiūrių gyvenimo būdo skirtumai yra kur kas naudingesni, nei panašumai.

Lietuvoje egzistuoja vadinamosios homogeninės grupės, tai tokios, kuriose gali dalyvauti žmonės turintys tik tam tikrų specifinių problemų: pvz. susidūrę su onkologine liga ar patyrę panašius trauminius įvykius ir pan.

Normalu, kad kyla klausimų ar rūpesčių dėl prisijungimo prie grupės. Ką aš iš to gausiu? Ar užteks laiko spręsti savo problemas grupinėje aplinkoje? Ką reikės daryti, jei man nepatinka mano grupės žmonės? Ką reikės daryti, jei man nepatogu aptarti savo problemas kitų akivaizdoje? Kai kurie žmonės jaučiasi nesmagiai arba susigėdę, kai pirmą kartą prisijungia prie grupės, tačiau greitai pradeda jausti pasitikėjimą ir bendrumą. Dauguma žmonių mano, kad grupinė terapija suteikia daug palengvėjimo, nes suteikia galimybę pasikalbėti su kitais privačioje, konfidencialioje aplinkoje.

Grupinė terapija nėra vieta susirasti draugų, nors ir dažnai kyla įvairių su tuo susijusių fantazijų ir baimių, psichoterapija skirta siekti pirmiausia savo asmeninių tikslų, o santykius grupėje tiksliau būtų įvardinti bendro darbo, asmeninių problemų sprendimo ar gydymosi - terapiniai santykiai.
O bendravimas po grupės laiko dažniausiai yra nepageidaujamas ar net draudžiamas.

Keletas aspektų, kurie jau buvo minėti anksčiau: tai dėmesys pasamonei, laisvosios diskusijos psichoterapijos forma, bei aiškios terapijos ribos.
Dėmesys pasamonei. Kai kurios psichoterapijos mokyklos nenaudoja pasamonės sąvokos, nes tai pirmiausia yra teorinė sąvoka, kurią pradėjo naudoti Freudas. Trumpai tariant tai yra supratimas, jog žmogus sąmoningu protu supranta (gali apdoroti) tik labai nedidelį kiekį informacijos, nors tuo pačiu metu smegenyse vyksta labai daug procesų tiesiog automatiškai. Būtent šiuos nematomus procesus psichoterapijoje ir galima pastebėti, tai vadinama įsisąmoninimu.
Laisvosios diskusijos forma - tai reiškia, jog grupėje nėra nurodymų ką kalbėti, kokia tema ir pan. Diskutuojama apie visiškai apie bet ką, nėra negalimų ar draudžiamų temų. Tokiomis sąlygomis atsiranda galimybės pasireikšti tiems patiesm nesąmoningiems procesams.
Aiškios ribos. Konfidencialumas - svarbiausia. Visi grupės nariai yra atsakingi už tai, bet kokia psichoterapijoje išgirsta informacija nebus išnešta už grupės ribų (nesvarbu kam). Grupė prasideda ir baigiasi labai aiškiai įvardintu laiku, terapijos laikas nekeičiamas. Grupėje negalima naudoti jokių veiksmų: pvz. vaikščioti ar gerti kavą. Dažnai psichoterapeutai turi dar savo taisyklių priklausomai nuo to, kaip patys supranta, kas būtų naudingiau siekiant tikslų grupėje. Jeigu terapeutui iškyla abejonė, jog grupės narys gali nenorėti ar negebėti laikytis taisyklių - toks narys į grupę nepriimamas. Ir visa tai yra ne tam, kad auklėti, bet tam, kad grupėje būtų saugu ir aišku, kaip būti pačioje psichoterapijoje, kai ir taip žmonės ateina su savo "išblaškytomis ribomis".